Savo prigimtimi ir pozityvumu Adomas Varnas buvo unikali XX a. menininkų kartos asmenybė. Šiandien jį matome ne tik kaip kūrėją ar įvairiapusišką visuomenininką, bet ir kaip pedagogą, jaunosios kartos ugdytoją, M. Montessori metodo propaguotoją.
Parodoje atskleidžiamos įvairios A. Varno veiklos: menininkas dirbo tapybos, grafikos, scenografijos, leidybos srityse, fotografavo ir dokumentavo Lietuvos kryžius, koplytėles ir retesnius architektūros paminklus, dirbo pedagoginį darbą, rašė dailės klausimais, aktyviai dalyvavo kuriant įvairias lietuvių menininkų organizacijas.
A.Varnas gimė 1879 m. Joniškyje. 1890–1895 m. mokėsi Mintaujos gimnazijoje, 1896–1899 m. – Kauno kunigų seminarijoje, 1901–1903 m. – Peterburgo Štiglico taikomosios dailės ir Dailės skatinimo draugijos piešimo mokyklose. 1903–1905 m. studijavo Krokuvos dailės akademijoje, 1908 m. baigė Ženevos Ecole des Beaux Arts meno mokyklą Šveicarijoje. 1908 m. išvyko į Siciliją. Nuo 1908 m. dalyvavo pirmosiose „Lietuvių dailės draugijos“ parodose Vilniuje. 1909 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Vilniuje, Anykščiuose, kurį laiką Galicijoje (Ukraina), Zakopanėje (Lenkija). 1913 m. grįžo į Vilnių. Bendradarbiavo leidinyje „Vairas“, literatūros almanache „Pirmasai baras“. 1914–1918 m. gyveno Rusijoje, dėstė dailę Voronežo lietuvių mokytojų seminarijoje. 1918 m. grįžo į Vilnių, 1919 m. buvo švietimo liaudies komisariato meno kolegijos pirmininkas. 1919–1920 m. mokytojavo Vytauto Didžiojo gimnazijoje Vilniuje. 1920 m. persikėlė į Kauną. Įkūrė privačią dailės studiją. 1920 m. kartu su kitais įkūrė Lietuvių meno kūrėjų draugiją. 1922–1923 m. Prahoje vadovavo banknotų spausdinimo priežiūros komisijai. 1922 m. išleido šaržų rinkinį „Ant politikos laktų“. 1921–1926 m. rinko tautodailę, fotografavo medinius kryžius, 1926 m. išleido albumą „Lietuvos kryžiai“. Nuo 1923 m. dėstė Kauno meno mokykloje. Kartu su M. Varniene ir Domicele Petrutyte skleidė Montessori metodo idėjas Lietuvoje, leido knygas, rašė straipsnius, talkino sutuoktinei kuriant Montessori „Vaikų namelius“ Kaune. 1937 m. dalyvavo tarptautiniame Montessori kongrese Kopenhagoje, kur skaitė pranešimą apie neeilinius vaikų piešimo pasiekimus taikant Montessori metodą. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nuo 1949 m. gyveno Čikagoje, JAV. Aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje, buvo Amerikos lietuvių dailininkų sąjungos garbės pirmininkas. 1959 m. savo namuose Čikagoje su M. Varniene ir D. Petrutyte įkūrė Montessori metodo mokyklėlę „Vaikų židinėlis“. Buvo vienas iš Čiurlionio galerijos Čikagoje steigėjų. Mirė 1979 m. Čikagoje, JAV.
Personalinių parodų surengė Zakopanėje (1912), Poznanėje (1913), Klaipėdoje (1926), Kaune (1927, 1938), Joniškyje (1938), Ravensburge (Vokietija, 1948), Čikagoje (JAV, 1955, 1959). Sukūrė portretinių kompozicijų ir portretų, peizažų, figūrinių kompozicijų, grafikos darbų (pašto ženklų, banknotų projektų, kortų, šaržų), teatro dekoracijų, iliustravo knygų. Ankstyvajai kūrybai būdingas alegoriškumas, dramatizmas, vėliau lakoniškumas, impresionistinė raiška, dekoratyvumas, tautiškumo motyvai, stilizacija. Vėlesnio periodo darbams būdingos dekoratyvus stilizavimas.
