Pirkinių, siuntinių, kelionių traukiniu šurmulys, ramus Kūčių vakaras su šeima, kalėdinės vaišės ir svečiai, įspūdingi labdaros pokyliai, dovanos nepasiturintiesiems – tai kalėdinis laikotarpis tarpukario Kaune. Pateikiame kelias istorijas, atspindinčias to meto šventines nuotaikas, eilinių miestiečių ir Kauno aukštuomenės gyvenimą ruošiantis laukiamoms metų šventėms bei jų metu.
Kviečiame paskaityti, apsilankyti KAVB Kaunistikos skaitykloje.
Ir tarpukariu vyravo kalėdinė pirkinių karštinė
Prieš šv. Kalėdas ne vienas jaučiamės įsuktas į dovanų pirkimo, patiekalų ruošimo, puošimo ir puošimosi verpetą. Tačiau kalėdinė karštinė neaplenkdavo ir tarpukario Kauno visuomenės. Anot istorikės Justinos Minelgaitės, jau gruodžio viduryje laikraščiuose pradėdavo raibuliuoti įspūdingos kalėdinės reklamos, o kauniečiai pastebėdavo, kad šventiniu laikotarpiu pakildavo kai kurių prekių kainos. Didžiulis šurmulys vykdavo Kauno turguose, kur apsipirkinėdavo ne tik eiliniai gyventojai, bet ir Kauno aukštuomenė. Nusipirkę šviežios žuvies, antį ar žąsį, kumpio, medaus, aguonų, kviečių ir kitų Kūčių bei Kalėdų stalui būtinų atributų, kauniečiai skubėdavo namo ruošti šventinius patiekalus.
Apie kalėdinius kauniečių apsipirkimo, ruošimosi bei šventimo įpročius daugiau galite paskaityti:
Kalėdinė karštinė kišenes tuštino jau tarpukariu / Justina Minelgaitė. – Iliustr. // Veidas. – 2014, Nr. 49/50 (gruod. 19), p. 14–17.
Centriniame Kauno pašte – kalnai kalėdinių sveikinimų
„Pažvelgus į pašto ekspedicijos skyrių, matyti tik balti kalnai. Tai sveikinimų laiškučiai, vizitinės kortelės su penkiais žodžiais, o tų laiškelių daug tūkstančių. Nors kauniškiai per spaudą ir radiją buvo daug kartų prašomi savo sveikinimus paštui pristatyti kiek galima anksčiau, tačiau, kaip tie laiškų kalnai sako, nedaugis kauniškių pašto prašymą patenkino. Laiškanešiai berods, praėjusią visą naktį nemiegojo, vargi skirstydami tuos laiškus rajonais, o šiandien sušilę, suplušę nešios sunkias tarbas po miestą.“
Apie kalėdinius tarpukario kauniečių sveikinimus ir siuntinius: Centriniame Kauno pašte – jaučiasi Kalėdų nuotaika // Lietuvos aidas. – 1938, Nr. 584, p. 5.
Prieš Kalėdas darbų nestokodavo Vyriausias Žiemos Pagalbos Komitetas ir įvairios labdaros organizacijos
„Pasiturintiems žmonėms Kalėdų šventės atnešą nemaža džiaugsmo. Tuo tarpu kiekvienos didesnės metinės šventės savotiškai slegia beturčius, kurie net ir didžiujų švenčių metu neįstengia sočiau pavalgyti ir geriau apšildyti gyvenamąjį butą. Tokiems į pagalbą ateina įvairios draugijos ir Vyriausias Žiemos Pagalbos Komitetas.“
Apie kalėdines dovanas, kurias gavo keli tūkstančiai Kaune gyvenusių nepasiturinčiųjų: Kalėdinės dovanos 2000 neturtingų žmonių // Lietuvos aidas. – 1938, Nr. 582, p. 5.
Kalėdinė nuotaika neaplenkdavo ir Kauno kareivinių
„Kūčių vakaras kareivinėse iškilmingai apvaikščiojamas: gražiai užtiesti, valgiais apkrauti, išrikiuoti stalai; už jų sėdi gražiai apsitaisę Lietuvos gynėjai su savo vadais ir kanda skanius valgius. Kampe stovi graži, žalia, pagražinimais ir degančiomis žvakutėmis nukabinėta eglutė, ir savo gausią, malonią šviesą lieja aplinkui. Tą vakarą nėra tarnybinių skirtumų tarp paprasto kareivio, puskarininkio, viršilos ir karininko – tos gilios, tradicinės iškilmės visus sulygina.“ – taip apie Kūčių vakarą vienose iš Kauno kareivinių 1927 m. atsiliepia pulkininkas leitenantas Burokas.
Visas leitenanto pasakojimas: Kalėdos / Pulk. Ltn. Burokas. – Iliustr. // Karys. – 1927, Nr. 51-52, p. 474–475.
Įspūdingi Kauno elito labdaros baliai
Tarp šv. Kalėdų ir Užgavėnių Kauno aukštuomenė dalyvaudavo tuo metu populiariuose labdaros baliuose. Pasak istorikės J. Minelgaitės, renginiai buvo skirti surinkti lėšų beglobiams vaikams, karo invalidams, neturtingiems studentams, įvairioms organizacijoms. Miesto elitas ne tik aukodavo pinigus, tačiau ir aptardavo įvairius reikalus, stengdavosi įgyti aukštų pareigūnų palankumą ir, žinoma, demonstruodavo įvairius teminius apdarus. Pobūviai dažnai vykdavo Karininkų ramovėje, Kauno rotušėje, „Metropolio“ restorane. Juos paįvairindavo populiarių orkestrų, geriausių Kauno dainininkų, baleto artistų, akrobatų pasirodymai. Baliui pasibaigus būdavo skaičiuojamos surinktos lėšos, kurios dažniausiai siekdavo keletą tūkstančių litų.
Apie Kauno elito linksmybes plačiau paskaitysite:
Balių sezonas: labdarai ir prielankumui pelnyti / Justina Minelgaitė. – Iliustr. // Veidas. – 2014, Nr. 49/50 (gruod. 19), p. 18–21.
Linksmybių metas / Irma Laužikaitė. – Iliustr. // Žmonės. Legendos. – 2014, Nr. 1 (žiema), p. 78–83.
Daugiau įspūdžių iš kalėdinio laikotarpio laikinojoje sostinėje pajusite, pasklaidę tarpukario laikraščius portale epaveldas.lt:
Taip Kaunas ruošėsi šventėms // Lietuvos aidas. – 1930, Nr. 293, p. 5.
Gyva prieškalėdinė nuotaika Kaune // Lietuvos aidas. – 1934, Nr. 292, p. 2.
Zitiečių Kūčios Kaune. – Rubrika: Dienos žinios // XX amžius. – 1936, Nr. 155, p. 8.
1 gusarų D. L .Etm. K. J. Radvilos pulkas / V. P. // Karys. – 1933, Nr. 2, p. 48–49. Apie puskarininkių vaikams suorganizuotą kalėdinę šventę
