5 diena.

Prie Nogato upės išaugęs Marienburgo pilies ansamblis formavosi palaipsniui: pradžioje pastatyta aukštutinė pilis, kiek vėliau – vidurinė su didžiųjų magistrų rūmais, XIV a. pradžioje baigta statyti žemutinė pilis. 1309 metais, kai Zygfridas fon Foichtvangenas iš Venecijos persikėlė į Marienburgą, pilis tapo svarbiausia ordino didžiųjų magistrų rezidencija. Visos trys pilys sudarė vieną gynybinį kompleksą, po Žalgirio mūšio padėjusį ordino kariaunos likučiams apsisaugoti nuo jungtinės Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės.

Pilies išorei nenusileidžia jos vidus bei ordino globėjos Švč. Mergelės Marijos bažnyčia su bokštu-varpine. Dabar tai UNESCO saugomas pasaulinio paveldo objektas, o seniau čia buvo kryžiaus žygių į Lietuvą placdarmas, kunigaikščio Kęstučio kalinimo vieta.

Marienburgas
N 54° 2' 25.6"
E 19° 1' 44.2"

Gdanskas
N 54° 20' 54.6"
E 18° 39' 11.7"

Dar vienas aplankytas miestas – Gdanskas (vok. Dancingas), istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 997 m. Miestas įvairiais laikotarpiais priklausė Vokiečių ordinui, Lenkijai, Rusijai, Prūsijai, po Versalio sutarties turėjo ir laisvo miesto statusą. XV–XVI amžiai – Gdansko klestėjimo laikai. Čia vyko intensyvi prekyba, į uostą atplaukdavo kitų valstybių laivai. Pirmojo pasaulinio karo metais Gdanskas beveik nenukentėjo. 1939 m. Vokietija pareikalavo miestą grąžinti, tačiau Lenkijai nepaklusus, buvo užimtas. Antrojo pasaulinio karo metais stipriai sugriautas.

Senamiestyje dėmesį traukia Auksiniai vartai, XVII a. iškilę vietoj senųjų, neįprasti nyderlandų manierizmo stiliaus pastatai, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia su bokštu-varpine ir joje įrengta apžvalgos aikštele  bei paauksuotu altoriumi – Albrechto Diurerio (1471–1528) mokinio, meistro Mykolo Augsburgiečio darbu. Menininkų ir rašytojų pamėgtoje Mariackos gatvelėje  vienas prie kito rikiuojasi juvelyrų dirbtuvėlės, gintaro dirbinių ir suvenyrų parduotuvėlės bei kavinukės. Jaukiame gatvės šurmulyje neleidžia užsimiršti įvairių stilių ir amžių turtingiausių miestiečių namų fasadai. Gdanskas praeityje buvo lietuviams svarbus prekybinis uostas – didžiausia eksporto ir importo vieta, be to, 1499 m. čia išspausdintas pirmasis Lietuvos inkunabulas, Vilniaus kanauninko Martyno Radomiečio Agenda.

Po Antrojo pasaulinio karo Gdanske apsigyveno nemažai pabėgėlių iš Lietuvos, mūsų laikų ženklas – dailininko Stasio Eidrigevičiaus rankos įspaudas metalo plokštėje, įrengtoje šalia filharmonijos.

© 2015 Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asocijacija