20 stendas
PIRMIEJI LIETUVOS PERIODINIAI LEIDINIAI
1840 m. pasikeitė „Kuryer Litewski“ pavadinimas: lenkiškoji laida ėmė vadintis „Kuryer Wileński“, o rusiškoji - "Виленский вестник" (Nr. 1). 1863 m. (po sukilimo, kurį caro valdžia žiauriai numalšino) lenkiškoji laikraščio laida buvo uždaryta ir leidinys ėjo tik rusų kalba. Reikšdamas rusų valdžios nuostatas, "Виленский вестник" griežtai pasisakydavo prieš lietuvių tautinį judėjimą ir atvirai rėmė lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą. Panaikinus šį draudimą, Vilniuje pasirodė daug naujų leidinių, tarp jų ir „Kurjer Litewski“, ėjęs nuo 1905 iki 1915 m. (kaip ir "Виленский вестник" ). 1910-1911 m. Vilniuje buvo leidžiamas dienraštis „Kurjer Wileński“. Po I pasaulinio karo (nuo 1924 m.) lenkų užimtame Vilniuje irgi tokiu pat pavadinimu ėjo dienraštis, kuris drauge su daugeliu kitų leidinių buvo uždarytas 1940m., rusams okupavus Lietuvą.
Taip pat eksponuojama atskiru leidiniu rusų ir lietuvių kalbomis išleistas baudžiavos panaikinimo įstatymas (Nr. 2) bei 1855-1865 m. veikusios Vilniaus archeologinės komisijos leidinys (išėjo du jo sąsiuviniai) rusų ir lenkų kalbomis (Nr. 3).
- Виленскiй вестникъ = Kuryer Wileński. 1861.
- .. Положенiя о крестьянахъ ... = ... Istatimaj apej walszczionus ... Вильно, 1862.
- Записки Виленской археологической коммисciи = Pamiętniki Wileńskiej archeologicznej komissji. Wilno, 1858, Nr.1.
