12 stendas
DIDŽIŲJŲ LIETUVOS IR KAUNO ŽMONIŲ VEIKALAI
Ryškų pėdsaką LDK kultūroje paliko Kaune gimę broliai Kojelavičiai. Albertas Vijūkas-Kojelavičius (1609–1677), vienas žymiausių Vilniaus akademijos profesorių, pasireiškė įvairiose srityse, tačiau reikšmingiausi yra jo istoriniai darbai, tarp kurių svarbiausias – garsioji „Lietuvos istorija“ (Nr. 2). Neskaitant M. Strijkovskio „Kronikos“, ji buvo vienintelė Lietuvos istorija iki pat XIX a. pradžios – S. Daukanto veikalų. Daugiau jos niekas iki to laiko nerašė.
A.Vijūkas-Kojelavičius turėjo dar tris brolius, iš kurių Kazimieras pasižymėjo retorikoje. Eksponuojamas jo parašytas ir 1668 m. Antverpene išleistas veikalas „60 pamokslo sakymo būdų“ (Nr. 3).
Kaip ir broliai Kojelavičiai, Vilniaus akademijoje darbavosi pirmojo Respublikoje muzikos vadovėlio ir originalios graikų kalbos gramatikos, daugelio panegirikų, eilėraščių, draminių kūrinių Vilniaus mokykliniam teatrui bei „Bažnyčios teologijos“ (Nr. 4) autorius Žygimantas Liauksminas (1596-1670), dvidešimt veikalų, tarp jų ir knygą „Apie palūkanas“ (Nr. 5) parašęs Martynas Smigleckis (1562-1618) arba „Filosofijos apybraižoje“ (Nr. 6) pirmą kartą Lietuvoje pateikęs Naųjųjų laikų filosofijos ir gamtos mokslų teorijas Antanas Skorulskis (1715-1780).
Žygimanto Augusto juriskonsultas ir dvaro poetas Petras Roizijus (apie 1505-1571) parašė tris teisės darbus: du liko neišspausdinti, o trečiasis, didžiausias ir labiausiai išgarsinęs jį kaip teisininką - „Sprendimai šventajame Lietuvos tribunole“ pirmą kartą buvo išspausdintas 1563 m. Krokuvoje, o paskui su kai kuriais pakeitimais bei pataisymais 1570 m. Frankfurte prie Maino (Nr. 7), 1572 m. Venecijoje. Jame nagrinėjami įvairūs teisiniai klausimai (rašoma apie procentus ir palūkanas, savižudžių testamentus ir kt.), propaguojama romėnų teisė Lietuvoje.
 |
|
Vyriausiojo tribunolo posėdis. Raižinys iš P. Roizijaus knygos |
Vilniaus akademijos auklėtinis Kazimieras Semenavičius (apie 1600 - po 1651) – inžinierius, artilerijos specialistas, gyvendamas Olandijoje, lotynų kalba parašė ir 1650 m. išleido „Didįjį artilerijos meną“. Kitais metais Amsterdame ta pati knyga buvo išleista prancūzų kalba (Nr. 8). Pusantro šimto metų ji buvo svarbiausias artilerijos mokslo veikalas Europoje. Jame pirmąsyk keliama raketos ir raketinės artilerijos idėja.
 |
|
A. Kojelavičiaus „Lietuvos istorija“ (1650 m.) titulinis lapas
|
- Kojelavičius-Vijūkas, Albertas Vaitiekus. De vita et moribus R. P. Laurentii Bartilii e SI. ... Vilnae, 1645.
- Kojelavičius-Vijūkas, Albertas Vaitiekus. Historiae Litvanae pars prior. Dantisci, 1650.
- Kojelavičius-Vijūkas, Kazimieras. Modi LX sacrae orationis variae formandae. Antver-piae, 1668.
- Liauksminas, Žygimantas. Theologia Ecclesiastica ... Vilnae, 1675.
- Smiglecki, Marcin. Nauka krotka o lichwie ... Wilno, 1753.
- Skorulskis, Antanas. Commentariolum philosophiae ... Vilnae, 1755.
- Royzius, Petrus. Decisiones ... in sacro auditorio Lituanico. Francofurti ad Moenum, 1570.
- Semenavičius, Kazimieras. Grand art ď artillerie ... Amstelodami, 1651.
