Tyrimo metodologija

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti, ar pagerėjo kultūros paslaugų prieinamumas vietos 5–8 klasių (10–15 metų) vaikams ir jaunuoliams, kurie dalyvavo projekto veiklose.

Tikslinė tyrimo grupė: 10–15 metų (5–8 klasės) vaikai/jaunimas, gyvenantis Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio regionų savivaldybių miestuose/miesteliuose ir kaimiškose vietovėse.

Tyrimo metodas: popierinės apklausos projekto veiklų vykdymo metu. Parengti trys skirtingi klausimynai, skirti apklausų vykdymui bibliotekose žaidimo pristatymo renginių, edukacinių užsiėmimų ir apdovanojimo renginių metu.

Apklausos imtis: antrojo tyrimo metu vykdytų apklausų metu iš viso apklausta 3223 vaikų/jaunuolių.

• Žaidimo pristatymo renginių metu vykdytose apklausose dalyvavo 598 vaikai ir jaunuoliai iš Kauno (N-159), Klaipėdos (N-220) ir Panevėžio (N-219) regionų;
• edukacinių užsiėmimų metu vykdytose apklausose dalyvavo 2094 vaikai ir jaunuoliai iš Kauno (N-704), Klaipėdos (N-705) ir Panevėžio (N-685) regionų;
• skaitymo iššūkio žaidimo dalyvių apdovanojimo renginių metu vykdytose apklausose dalyvavo 531 vaikai ir jaunuoliai iš Kauno (N-179), Klaipėdos (N-176) ir Panevėžio (N-176) regionų.

Tyrimo etika: Dalyviai apklausose dalyvavo laisvanoriškai, duomenys buvo renkami užtikrinant anonimiškumą. Prieš visas veiklas, kuriose buvo apklausiami vaikai/jaunuoliai, per mokytojus ar kitus atsakingus asmenis, buvo informuojami tėvai apie jų vaikų dalyvavimą apklausose. Nenorintys, kad jų vaikai jose dalyvautų, galėjo atsisakyti. Apklausose buvo vengta jautrių, asmeniškų ir sudėtingų klausimų. Nenorintys dalyvauti apklausose dalyviai galėjo atsisakyti, tai daryti.

Tyrimo vykdymo laikotarpis: tyrimo duomenų rinkimas – 2023 metų vasario-lapkričio mėnesiais, tyrimo duomenų analizė ir ataskaitos parengimas – 2023 metų spalio-lapkričio mėnesiais.

Tyrimą atliko ir ataskaitą parengė:
Irmina Girnienė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų strateginės plėtros skyriaus vyr. metodininkė.
Ieva Dryžaitė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Strateginės plėtros ir inovacijų centro vyresn. metodininkė.
Milda Daugintienė, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų ir kultūros vadybos skyriaus vyr. metodininkė.

Tyrimo rezultatų apibendrinimas

• Projekto antrojo tyrimo apklausose dalyvavo 3223 vaikai/jaunuoliai iš Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio regionų. Apklausta 76 proc. daugiau Projekto veiklų dalyvių nei buvo numatyta.
• Išlaikytas tolygus apklaustų dalyvių pasiskirstymas pagal regionus: Klaipėdos – 1101 apklaustieji, Panevėžio – 1080 apklaustųjų ir Kauno – 1042 apklaustieji.
• Projekto veiklos pasiekė didelę dalį vaikų/jaunuolių ne tik iš didžiųjų miestų, bet ir mažesnių miestelių bei kaimiškų vietovių. Net 49 proc. apklausose dalyvavusių vaikų/jaunuolių nurodė gyvenantys kaimiškoje vietovėje. Toks įsitraukusiųjų vaikų/jaunuolių iš kaimiškų vietovių procentas leidžia daryti prielaidą, kad Projektinės veiklos buvo tinkamai organizuojamos ir užtikrino kultūros prieinamumą įvairiose vietovėse gyvenantiems vaikams/jaunuoliams. Projekto veiklos (edukacijos ir renginiai) pasiekė net 711 skirtinguose Lietuvos kaimuose (Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio regionuose) gyvenančius 10–15 metų vaikus/jaunuolius.
• Visi apdovanojimo renginiuose dalyvavę vaikai/jaunuoliai nurodė, kad dalyvavo ar išbandė bent vieną Projekto veiklą ar produktą. 99 proc. apdovanojimo renginių apklausose dalyvavusių vaikų/jaunuolių įvardijo, kad Projekto metu vieną ar kitą veiklą/ produktą išbandė pirmą kartą. Naujos patirtys labiausiai siejamos su naujų kultūros produktų (skaitymo iššūkio žaidimo „Draugotekos“ ir knygų užsakymas į knygomatą) išbandymu. Taip pat dalyvavimu kultūrinėse veiklose: edukacijose, renginiuose.
• Projekto veiklos ir produktai atliepė pagrindinį Projekto tikslą – pagerinti kultūros paslaugų/produktų prieinamumą 5–8 klasių (10–15 metų) vaikams/jaunuoliams, kurie dalyvavo Projekto veiklose. Projekto kontekste kultūros paslaugų/produktų prieinamumas suprantamas kaip naujų kultūrinių patirčių įgijimas ar patyrimas: dalyvavimas renginyje ar/ir edukacijoje; įgytos naujos žinios ar sužinota informacija apie paslaugas, informacijos paiešką ir šaltinius; naujai perskaitytos knygos; naujų veiklų ir/ar produktų („Draugotekos“ žaidimo, knygomato) išbandymas ir naudojimas. 89,3 proc. (2752 iš 3223 apklaustųjų) vaikų/jaunuolių nurodė, kad dalyvaudami Projekto veikloje/-ose (žaidimo pristatymo renginiai, edukaciniai užsiėmimai, apdovanojimo renginiai) ar išbandę Projekto metu sukurtus produktus, patyrė visiškai naujų kultūrinių patirčių ir/ar įgijo naujų žinių. Galima teigti, kad Projekto metu sudarytos sąlygos kultūrinei ir socialinei veiklai vystytis bibliotekose buvo naudingos bei pasiekiamos vaikams/jaunuoliams iš įvairių miestų, miestelių ir kaimiškų vietovių. Todėl darytina prielaida, kad dėl Projekto vykdomų veiklų vaikams/jaunuoliams iš įvairių Panevėžio, Klaipėdos ir Kauno vietovių pagerėjo prieinamumas prie kultūrinių paslaugų bibliotekose – net 89,3 proc. projekto apklausose sudalyvavusių vaikų ir jaunuolių projekto metų įgijo naujų kultūrinių patirčių ir žinių. Galima daryti išvadą, kad buvo pasiektas suplanuotas Projekto tikslas – pagerinti kultūros paslaugų prieinamumą 10-15 metų vaikams ir jaunuoliams, gyvenantiems įvairiose Panevėžio, Klaipėdos ir Kauno vietovėse.
• Vienas Projekto tikslų buvo formuoti moksleivių įprotį skaityti ir gilinti žinias apie patikimos informacijos paieškos šaltinius, skatinti dalyvavimą kultūrinėse veiklose, o gautą informaciją ir patirtį pritaikyti socialinių santykių su aplinka kūrimui, problemų sprendimui, kūrybinei saviraiškai, tolerancijos įvairovei skatinimui. 92 proc. (2536 iš 2625 apklaustųjų edukacijų ir apdovanojimo renginio metu) vaikų/jaunuolių teigė, kad Projekto veiklos/produktai jiems buvo naudingi. Šie duomenys pagrindžia, kad šis Projekto tikslas yra pasiektas. Dalis Projekto naudų, kurias įvardijo apklausti vaikai/jaunuoliai, buvo susijusios su kultūros prieinamumo pagerėjimu, kita dalis – su socialinių santykių kūrimu, asmeninių problemų sprendimu. Kaip didžiausias asmenines naudas vaikai/jaunuoliai įvardijo šias:
   atrado biblioteką kaip erdvę, kurioje gali gerai ir naudingai praleisti laiką;
   pradėjo daugiau skaityti, sužinojo naujų knygų ir vertingos informacijos apie jas;
   sužinojo apie žaidimą, knygomatą ir kitų naujų dalykų;
   sužinojo kur galėtų rasti patikimos informacijos ar gavo atsakymus į rūpimus klausimus;
   padėjo kurti ir stiprinti santykius su aplinka (draugais, bendraklasiais);
   rado asmeninių problemų sprendimo būdus.
• Teigiamą Projekto veiklų poveikį jo dalyviams pagrindžia ir išsakytos vaikų/jaunuolių nuomonės apklausų metu apie visiškai naujas patirtis ir asmenines naudas, dalyvaujant įvairiose Projekto veiklose ar išbandant naujus produktus. Šiuos atsakymus sustiprina ir gauti atsakymai į klausimus apie ketinimą ateityje lankytis bibliotekoje, rekomendacijas savo draugams ir pažįstamiems, nuotaiką po Projekto renginio:
   63 proc. (žaidimo pristatymo ir apdovanojimo renginio apklaustųjų) teigė, kad patys tikrai ateityje lankysis bibliotekoje;
   72 proc. (edukacinių veiklų apklaustųjų) rekomenduotų ir savo draugams/klasiokams lankytis bibliotekoje;
   86 proc. (edukacinių veiklų apklaustųjų) nurodė, jog norėtų dalyvauti ir kitose panašaus pobūdžio edukacijose;
   78 proc. (apdovanojimo renginių apklaustųjų) teigė, jog po renginio išeina patenkinti.
• Projekto metu suorganizuotos veiklos ir sukurti produktai atliepė vaikų/jaunuolių kultūrinius, laisvalaikio praleidimo, savišvietos ir socialinius poreikius, kurie išryškėjo pirmojo Projekto tyrimo („5-8 klasių moksleivių skaitymo įgūdžių ir socialinių santykių problematikos identifikavimas“, 2021) metu. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Projekto metu sukurtos paslaugos/veiklos ir produktai priartina svarbias ir reikalingas kultūrines ir socialines paslaugas prie šios amžiaus grupės ir pasiekia vaikus/jaunuolius iš įvairių vietovių – miestų, miestelių, kaimiškų vietovių. Tokio pobūdžio veiklos taip pat padeda spręsti vaikams/jaunuoliams kylančias socialinių santykių problemas, skatina pažinti save, turiningai leisti laiką bei stengtis draugiškai bendrauti su kitais. Tai atliepia išsikeltus Projekto tikslus: priartinti bei pasiūlyti kultūrines paslaugas vaikams/jaunuoliams ir prisidėti prie jų gyvenimo kokybės gerinimo.

Tyrimo ataskaita.

Kviečiame mokyklas, mokytojus ir paauglius registruoti grupes į nemokamas mobiliosios programėlės „Draugoteka“ edukacijas. „Draugoteka“ – nauja, inovatyvi mobilioji programėlė, skirta 10–15 metų vaikams ir paaugliams, siūlanti prasmingą, naudingą ir kokybišką laisvalaikį. Programėlė pritaikyta „Android“ ir iOS operacinių sistemų mobiliesiems įrenginiams.

Bibliotekos erdvėse žaidėjas sutinka penkis nepažįstamus skirtingų pomėgių, įpročių, būdo, patirčių turinčius paauglius. Jo užduotis – susidraugauti su jais ir surinkti kuo daugiau tikrą draugystę žyminčių širdelių. Nepažįstamieji, tapdami žaidėjo draugais, pasakos savo istorijas, kaip sprendė sunkias gyvenimo problemas, kaip suprasti svarbius dalykus padėjo (ir kokios konkrečiai) knygos.

Edukacinė programa sudaryta iš penkių edukacinių užsiėmimų, supažindinančių dalyvius su interaktyvaus žaidimo „Draugoteka“ herojais. Pažindami herojus ir atlikdami interaktyvias kūrybines užduotis dalyviai analizuos savo emocijas, mokysis kurti socialinius santykius su aplinka.

Edukacinę programą sudaro šie edukaciniai užsiėmimai:

• „Saulė ir netikėti atspindžiai knygose“. Edukacinis užsiėmimas supažindina su literatūra, pasakojančia apie negalią turinčius ir kitokius knygų herojus. Užsiėmimo metu dalyviai interaktyviais metodais analizuoja situacijas knygose, į kurias patenka knygų herojai, nagrinėja žaidimo ir knygų herojų portretus, charakterius bei mokosi atpažinti savo gyvenimiškų situacijų atspindžius literatūroje.
• „Klaudija ir paguodos paieškos knygose“. Užsiėmimas supažindina su literatūra, pasakojančia apie savo namų netekusius ar gyvenamą vietą priverstus pakeisti asmenis. Edukaciniame užsiėmime atliekamos kūrybinės užduotys moko naudoti įgytą kultūrinę patirtį diskusijoje apie kitų kultūrų žmones, identifikuoti savo artimos kultūrinės aplinkos bruožus, įvardyti savo kultūros ir asmenines vertybes.
• „Elijus ir stebuklingi nuotykiai knygų puslapiuose“. Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai atlieka įtraukias užduotis, analizuoja ir interpretuoja knygų ištraukas, siedami su platesniu kultūriniu ir socialiniu kontekstu. Kuria skaitmeninį turinį, pasakojimą apie Elijaus personažą, aktyviai dalyvauja kūrybinėje veikloje kaip kūrėjai, vertintojai, aktyvūs stebėtojai ir interpretuotojai.
• „Jonas ir rūpesčių sprendimo būdai knygose“. Užsiėmimas supažindina su literatūra, pasakojančia apie rūpesčių kamuojamus jų bendraamžius. Atliekamos kūrybinės užduotys moko dalyvius naudoti įgytą kultūrinę patirtį diskusijoje apie savo ir kitų asmenų emocinę būklę, rūpesčius, atpažinti rūpesčių turintį asmenį.
• „Luna ir nepaprastos knygų herojų savybės“. Dalyviai susipažįsta su literatūra, kurioje kalbama apie teigiamus ir neigiamus personažus, atlikdami kūrybines užduotis nagrinėja knygų ir žaidimo „Draugoteka“ personažų aprašymus, ieško teigiamų ir neigiamų savybių įvairiose gyvenimiškose situacijose, lygina artimos aplinkos bruožus su knygose aprašoma aplinka, ima geriau suprasti savo vertybinę sistemą įsivaizduodami, kaip jie pasielgtų vienoje ar kitoje situacijoje.

Dalyvių amžius: 5–8 klasių mokiniai.

Grupė: 7–25 dalyviai.

Trukmė: 45–60 min (atsižvelgiama į grupės pageidavimą).

Bibliotekų, vykdančių edukacijas, sąrašas.

_____________

Žaidimą kūrė Norvegų žaidimo dizaino kompanija „Black Book AS“. Projektas finansuojamas Europos ekonominės erdvės finansavimo mechanizmo lėšomis.

Projekto „Inovatyvūs Lietuvos bibliotekų skaitymo skatinimo sprendimai vaikų ir jaunimo socialinių santykių kūrimui su aplinka“ vykdytojai ir partneriai – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Kauno apskrities viešoji biblioteka

Informacinis partneris: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

#Draugoteka #skaitymoskatinimas #programėlė

„Draugoteka“ – nauja, inovatyvi mobilioji programėlė, skirta 10–15 metų vaikams ir paaugliams, siūlanti prasmingą, naudingą ir kokybišką laisvalaikį. Programėlė pritaikyta „Android“ ir iOS operacinių sistemų mobiliesiems įrenginiams.

Apie žaidimą

Bibliotekos erdvėse žaidėjas sutinka penkis nepažįstamus skirtingų pomėgių, įpročių, būdo, patirčių turinčius paauglius. Jo užduotis – susidraugauti su jais ir surinkti kuo daugiau tikrą draugystę žyminčių širdelių. Nepažįstamieji, tapdami žaidėjo draugais, pasakos savo istorijas, kaip sprendė sunkias gyvenimo problemas, kaip suprasti svarbius dalykus padėjo (ir kokios konkrečiai) knygos.

Bibliotekų sąrašas

„Draugotekos“ programėlėje paminėtas knygas galima rasti 39 Panevėžio, Klaipėdos, Kauno regionų viešosiose bibliotekose – čia įrengtos specialios lentynos. Taip pat jose įrengti ir knygomatai, leisiantys jauniesiems skaitytojams pasiimti ar grąžinti knygas nekontaktiniu būdu, bet kuriuo jiems patogiu laiku, naudojantis mobiliąja programėle.

2022 metais gruodžio mėnesį buvo vykdomas kiekybinis tyrimas – KAVB  lankytojų apklausa internetu ir bibliotekoje, kurios metu buvo siekiama įvertinti įvairius bibliotekos paslaugų, aptarnavimo, patalpų ir infrastruktūros aspektus, bendrą bibliotekos vertinimą bei apskaičiuoti KAVB lankytojų NPS (rekomendavimo) indeksą. 2022 metų tyrimo duomenys yra lyginami su 2021, 2020, 2018 ir  2017 metų tyrimų duomenimis, kai tai yra įmanoma.

Tyrimo metodas – apklausa (internetinė ir popierinė).

Tyrimo tikslas – ištirti, kaip KAVB lankytojai bendrai vertina biblioteką, jos paslaugas, infrastruktūrą, patalpas, aptarnavimą, leidinius  ir paskaičiuoti lankytojų rekomendavimo indeksą.

Tyrimo imtis:  207 bibliotekos lankytojai ar bibliotekos socialinių tinklų, interneto svetainės sekėjai ir naujienlaiškio gavėjai.

Respondentų atranka:  tyrimo dalyvių atranka buvo vykdoma remiantis KAVB sudaryta lankytojų duomenų baze (duomenų bazėje yra saugomi tokių lankytojų kontaktai, kurie yra užsiregistravę gauti bibliotekos naujienlaiškius). Klausimynas buvo patalpintas į naujienlaiškį ir siunčiamas visiems naujienoms užsiregistravusiems bibliotekos lankytojams. Taip pat jis buvo viešinamas bibliotekos svetainės www.kvb.lt  naujienų skiltyje bei FB paskyroje. Popierinės klausimyno versijos lankytojams  buvo dalinamos bibliotekos patalpose.

Tyrimo laikotarpis: tyrimo duomenys buvo renkami 2022 spalio–lapkričio mėnesiais, apdorojami ir apibendrinami 2022 metų gruodžio mėnesį.

Tyrimo kontekstas: svarbu paminėti, kad 2022 metais  dėl vykstančios renovacijos biblioteka teikė paslaugas laikinose patalpose, esančiose K. Donelaičio g. 8. Tai galėjo sąlygoti lankytojų lankymosi bibliotekoje dažnį bei vertinimus.

Rezultatų santrauka

• Demografinės charakteristikos. 2022 metais dominuojančios respondentų grupės yra 30–39, 20–29 ir 40–49 metų amžiaus, moteriškos lyties, turintys aukštąjį išsilavinimą, gyvenantys Kauno mieste ir dirbantys asmenys.
• Lankymosi bibliotekoje dažnis. Rezultatai rodo, kad, kaip ir 2017, 2018 ir 2020 metais, taip ir 2022 metais, daugiausia lankytojai į biblioteką užsuka 1, 2 ar 3 kartus per mėnesį. Pastebėtina, kad 2022 metais bent vieną kartą per mėnesį ir dažiau besilankančių lankytojų dalis išlieka panaši kaip ir 2020 metais – 2022 metais 71 proc. tyrimo dalyvių lankėsi bibliotekoje bent vieną kartą per mėnesį ar dažniau,  2020 metais tokių lankytojų buvo 69 proc.
• Lankymosi bibliotekoje tikslai. Apibendrintai galima teigti, kad biblioteka dažniausiai naudojama laisvalaikio literatūros reikmėms patenkinti, kiek rečiau joje lankomasi dėl renginių, akademinės ar profesinės literatūros poreikių.
• Nesilankymo bibliotekoje priežastys. Pagrindinės 3 priežastys dėl kurių dalis tyrimo dalyvių nesilankė bibliotekoje 2022 metais yra: laiko stoka, poreikio lankytis bibliotekoje stoka ir lankymasis kitoje bibliotekoje.
• Bibliotekos paslaugų, priemonių ir aptarnavimo vertinimas. Bendras visų bibliotekos paslaugų, priemonių ir aptarnavimo vertinimo vidurkis yra 4,35 iš 5 balų, tai rodo, kad apibendrintas visų KAVB paslaugų/aptarnavimo/priemonių vertinimas yra labai geras.

5 geriausiai vertinami aspektai 2022 metais yra:

• Bibliotekininkų konsultacijos ir pagalba ieškant ir naudojantis informacija.
• Bibliotekos aptarnavimo kokybė.
• Bibliotekos darbo laikas.
• Bibliotekos renginiai.
• Bibliotekos knygos.

3 prasčiausiai vertinami aspektai 2022 metais yra:

• Bibliotekos patalpos.
• Bibliotekos elektroninės paslaugos.
• Bibliotekos pasiekiamumas.

• Bendras bibliotekos vertinimas 2022 metais siekia 9,1 balo. 2021, 2020, 2018 ir 2017 metais jis atitinkamai buvo – 8,9; 9,0; 8,8 ir 8,6 balo. 2022 metais juntama nedidelė bendro bibliotekos vertinimo gerėjimo  tendencija – 5 proc. padaugėjo respondentų, kurie teigiamai vertina biblioteką, atitinkamai 4 proc. sumažėjo respondentų, kurie neigiamai vertina biblioteką.
• Bibliotekos rėmėjai, neutralieji ir skeptikai. 2022 metų tyrimo duomenimis matyti, kad KAVB turi beveik 80 proc. rėmėjų, kurie yra patenkinti bibliotekos paslaugomis ir linkę ją rekomenduoti kitiems, 15,7 proc. neutraliųjų, kurie iš esmės yra patenkinti KAVB paslaugomis, bet turi motyvų abejoti kai kurių paslaugų kokybe ir 4,7 proc. skeptikų, kurie yra nepatenkinti bibliotekos paslaugomis. Lyginant 2022 metų duomenis su 2021 metų duomenimis pastebimas lojalių lankytojų padidėjimas (6,6 proc.) ir neutralių (4,3 proc.) bei skeptikų (2,3 proc.) sumažėjimas.
• Rekomendavimo indeksas. KAVB rekomendavimo indeksas 2022 metais yra 75 proc. Šis rodiklis 2022 metų duomenimis pakilo 11 procentų lyginant su 2021 metų duomenimis.

2022 metų infografikas

Gruodžio mėn. sąrašas (.pdf, 337 KB)
Lapkričio mėn. sąrašas (.pdf. 254 KB)
Spalio mėn. sąrašas (.pdf. 467 KB)
Rugsėjo mėn. sąrašas (.pdf, 370 KB)
Liepos-rugpjūčio mėn. sąrašas (.pdf, 332 KB)
Birželio mėn. sąrašas (.pdf, 116 KB)
Gegužės mėn. sąrašas (.pdf, 182 KB)
Balandžio mėn. sąrašas (.pdf, 334 KB)
Kovo mėn. sąrašas (.pdf. 619KB)
Vasario mėn. sąrašas (.pdf, 475 KB)
Sausio mėn. sąrašas (.pdf, 417 KB)